2009 m. įsidarbinimo galimybės

Universiteto karjeros centras atsiuntė gailą, kuriame išdėstoma darbo rinkos tendencijos, darbo rinkos prognozės ir įsidarbinimo galimybės, kurias dabar pacituosiu.

Didžiausios specialistų įsidarbinimo galimybės 2009 m. yra: pardavimo vadybininkams,
draudimo vadybininkams, rinkotyros specialistams, buhalteriams, gydytojams, bendrosios praktikos
slaugytojams, psichologams, anglų kalbos, chemijos mokytojams, darželio ir lopšelio auklėtojams,
statistikams, inžinieriams programuotojams, siuvimo technologams, maisto produktų ir gėrimų
technologams.
Tuo tarpu mažiausios – teisininkams, elektros inžinieriams, elektronikos inžinieriams, medienos
apdirbimo technologams, lietuvių kalbos mokytojams, kūno kultūros, dailės, pradinio ugdymo
mokytojams, socialiniams darbuotojams, kineziterapeutams, aplinkos apsaugos inžinieriams,
administratoriams.
Didžiausios kvalifikuotų darbininkų įsidarbinimo galimybės 2009 m. yra: pardav÷jams,
vairuotojams ekspeditoriams, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojams, barmenai padavėjams,
virėjams, konditeriams, siuvėjams, suvirintojams, automobilių šaltkalviams, šaltkalviams, apsaugos
darbuotojams.
Tuo tarpu mažiausios – staliams, medienos apdirbimo staklininkams, traktorininkams, autobuso
vairuotojams, automobilinio krautuvo vairuotojams, skardininkams, plytų mūrininkams,
radioelektroninės aparatūros ir prietaisų derintojams.

Mano nuomone didelėse bendrovėse labiausiai šiuo metu vertinama darbuotojų kvalifikacija, naujos valdymo, ekonomikos žinios. Tuo tarpu mažose darbdaviai labiau vertina darbuotojų sugebėjimą greitai keistis, prisitaikyti prie pokyčių, greitai ir efektyviai vykdyti užduotis.

Švietimo reforma, studentų stipendijos

Šiaulių universiteto socialinių mokslų fakultetui paskelbus studentus sąrašus, esama padėtis paskatino šiek tiek apie tai pamąstyti garsiai. Tai va, mūsų pirmakursių ekonomistų yra 115 iš jų net 8 gauna stipendijas. Tie aštuoni – laimingieji turintys akademinį vidurkį nemažiau 8,6 balo. O kur kiti? Pasirodo universitetui trūksta lėšų, beto buvo nuspręsta 70% fondo lėšų skirti socialinėms stipendijoms (390 Lt), kurios buvo dar priimtos gerb.p.Kirkilo vyriausybės. O viskas kas liko, taip sakant, dėl Miko. Gaila tų žmonių, kurie taip stengėsi siekdami turėti 8,0 balo vidurkį. Gražiai atrodo ketvirtakursių sąrašai – 9,6 gauna stipendija, o 9,5 ne Ir tai vyksta ir dauguma valstybinių universitetų ar kolegijų, neišimtis ir tokie “prestižiniai” kaip VU.

ŠU 2008 metus baigė su 4,3 mln. litų skola, buvo apkarpyti priedai taip siekiant sutaupyti 300 tūkst. Lt. Taip pat tokioms stipendijoms įtakos turėjo ir 10% sumažėjęs universiteto fondas.

Tačiau gali būti ir blogiau, pavyzdžiui Klaipėdos universiteto studentai pavasario semestrą visai negauna stipendijų. Apskritai šiemetinė mokslo tvarka, “reforma” padidino mokančių studentų skaičių. Studijuojančių tiksliuosius mokslus 8,0 vidurkį turi tik apie 70 – 80 % visų LT studentų. To pasekoje universitetai užsidirba gražaus pelno. “Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad kai kurios aukštosios mokyklos net neprasidėjus semestrui žino kiek studentų mokės už mokslą”, vidurkiai kas met panašūs. “Turime studentų skundų iš kai kurių aukštųjų mokyklų, kurių dabar nenorėčiau įvardyti. Atvirai deklaruojama, kad iš dekanatų gautos nustatytos proporcijos: kiek kokių pažymių turi būti, kad mokykla nebankrutuotų”, – sakė LSAS vadovė.

Reikėtų pasidžiaugti bent jau tuo, kad ateinanti studentų karta jau turės didesnį 36 mln. Lt studentų krepšelį. Mokiniams tai pat skirta daugiau lėšų.  Dabar tikrai apgailėtina, kad taip ilgai lauktą mokslo “reforma” duoda daugiau žalos negu naudos.

Warren Buffet apie JAV, Obama

Internete galima rasti kaip ponas Buffet teigia, kad šiuo metu JAV ekonomika prilygta Pearl Harbour. Tikriausiai investicijų guru turi omenyje, kad JAV ekonomika puolama kaip ir 1941 m. užpulta Pear Harbour karinė bazė.

Warren pabrėžia, kad “dabar turime neigiamų reakcijų ratą ko pasekoje žmonės nenori leisti pingų ir daryti investicijų”. Esantis Berkshire Hathaway inc. pirmininkas tegiamai vertiną naujajį JAV prezidentą teigdamas, jog tai “absoliučiai teidingas vadovas, vedlys galintis šalį vesti finansinėje krizėje. Buffet teigia: “tai žmogus, kuris gali informuoti Amerikos žmones kas turi būti padaryta, nesitikėti stebuklų, nes viskam reikia laiko” – sako 78 metų turtingiausias pasaulio žmogus.

Buffet atsisakė spėti kiek ilgai užsitęs krizė, tačiau paminėjo, jog atsistatymui neprireiks daugiau nei 5 metų. Kaip ir ankščiau priemena, jog tai pati didžiausia krizė nuo antrojo pasaulinio karo.

Zimbabvė ir toliau gaudo dugną

Naujienų agentūra elta praneša, kad Zimbabvėje VĖL išleidžiamas naujas, su daugiau nuliukų banknotas. 100 000 000 000 000 dolerių banknotas, kurio vertė apie 200 Eur. Naujausių duomenų teigimų infliacija šalyje su 13 mln. gyventujų sieka daugiau nei 231 mln. %

Pagal valstybių ekonomikos indeksus norint pradėti verslą ir gauti leidimus užtruktumėte daug daugiau nei pasaulio vidurkis – 225 dienas. Prekiavimo indeksas taip pat neigiamas dėl didelės valdžios kontrolės, mokesčių, korupcijos ir gyventojų neišmanymo. Žmonės mokesčiams atiduoda 47,5 % visų savo gaunamų pajamų.

Sunku ir įsivaizduoti kaip žmonės gyvena, kai ryte duona kainuoja tiek, o vakare nuėjus jau daugiau. O dar sako Lietuvoje blogai

Kodėl Omnitel kelia kainas?

Šiandien gavau žinutę su tekstu, kad tarp jaunimo tarpo plačiai paplitę Ledo planai brangsta savaitei nuo 3 Lt iki 5, atitinkamai mėnesiui nuo 9 iki 15. Kokios priežastys to? Pirma mintis gi kilo PVM 1%, bet kur gi tau pakils tokiu tempu.

Nemažai internete galima rasti straipsnių apie Omnitel iš kurių susidaro įspūdis, kad Omnitel vykdo ne visai “skaidrų” verslą. Kad ir šis, kuriame vienas apsukrus vilnietis įrodė, kad Omnitel kaltas dėl to, jog jie patys yra nustatę 450 Lt sąskaitos limitą, kurio kaip ir negalėtum viršyti, bet…. Paskutiniame teisme Omnitel atstovas tikino, kad viršytas limitas vartotojui pranešamas 1 -2 h. tarpe, o gerb. Glodenis info apie tai gavo tik praėjus parai. Šis drąsuolis galėtų būti pavyzdys kitiems klientams su perdėtomis sąskaitomis. Kitas apie tai kaip gražia forma sms žinutėje klientui pranešama, kad jam naikinamos visos nuolaidos Tuo tarpu Bitė ir Tele 2 negali pasigirti tokiais “pasiekimais”, nors ir kaip kritiškai vertinama pastaroji.

Omnitel iš visų telekomunikacijų tiekėjų Lietuvoje į plėtrą investuoja daugiausiai. Nepaisant konkuruodami su Bite ir aršiaisiais Tele 2 iki šiol mažino kainas. Pažiūrėkime, kad ir nesieniai diegtą 3G ryšį, kuris surijo daug investicijų ir tikrai nemanau, kad tokioje kaip mūsų valstybėlėje ir tokias pajamas gaunanti visuomenė gali skirti nuo 100 Lt skirtiems iPhone planams. (akcija iki Sausio 10d.).

2008 m. Omnitel pajamos augo (lyginant metų ketvirčius) vidutiniškai 8 proc. tačiau idomu, kad nieko neužsimenama apie pelną. O 2008 m. 1 ketvirtį baigė be pelno. Tai kažkaip sunku tikėti, kad kiti pusmečiai buvo pelningi (jei ir taip, tai nežymiai palyginus su 2007 m.)

Investicijų gausa ir rinkos nepakankamumas – laikyčiau pagrindinėmis kainų kėlimo priežastimis ko pasekoje keliamos paslaugų kainos. Idomu ir tai, kad tarifai didinamas jaunimo tarpe. Tikriausiai nenorima užgauti lojalių klientų.

Geriausi ir blogiausi darbai už atlanto. Panašumai ir skirtumai Lietuvoje

The Wall Street Journal paskelbė geriausių ir blogiausių darbų sąrašą. Top 200. Sąrašas sudarytas atsižvelgiant į darbo aplinkos, pajamų, galimybe rasti darbą, išsilavinimo ir patiramo streso kiekį. Idomu, tai jog per keletą metų ekonomisto profesija palipėjo aukščiau per keliolika laiptelių ir aplenkė filosofo profesija (kaip matote j – one of the best)

Peržvelgus sąrašą galima daryti išvadą, kad norint turėti gerą darbą reikia “zubrinti” matematika ir tai galioja ne tik už atlanto, bet ir Lietuvoje. Keista nematyti teisininkų, inžinierių, vadybininkų ir tų pačių ekonomistų (sprendžiu iš abiturientų pasirinkimų).

Tačiau mūsų darbo rinka ir tautos mentalitetas toli gražu nepasirengęs taip aukštai iškelti istorikų, statistikų, biologų, nekalbant jau apie sociologus ar filosofus. Dauguma mano paminėtų specialybių žmonių visiškai pasidavė savo troškimams neatsižvelgdami į “prestižinių” specialybių privalumus  ir bandos jausmą. Pagarba Jiems.

Pastebėkite, kad gaisrininkai esą tik 182 vietoje, tuo tarpu Lietuvoje jie vieni iš prestižiskiausių dėl savo ankstyvos, garantuotos pensijos ir palyginus didelio darbo užmokesčio.

Kas žino, gal ir pas mus už pusės amžiaus matematikas bus pati geriausia profesija ir metų pajamos sudarys 100 000$.

The Best and Worst Jobs

Of 200 Jobs studied, these came out on top — and at the bottom:

The Best	The Worst
1. Mathematician	200. Lumberjack
2. Actuary	199. Dairy Farmer
3. Statistician	198. Taxi Driver
4. Biologist	197. Seaman
5. Software Engineer	196. EMT
6. Computer Systems Analyst	195. Garbage Collector
7. Historian	194. Welder
8. Sociologist	193. Roustabout
9. Industrial Designer	192. Ironworker
10. Accountant	191. Construction Worker
11. Economist	190. Mail Carrier
12. Philosopher	189. Sheet Metal Worker
13. Physicist	188. Auto Mechanic
14. Parole Officer	187. Butcher
15. Meteorologist	186. Nuclear Decontamination Tech
16. Medical Laboratory Technician	185. Nurse (LN)
17. Paralegal Assistant	184.Painter
18. Computer Programmer	183. Child Care Worker
19. Motion Picture Editor	182. Firefighter
20. Astronomer	181. Brick Layer

Vyriausybė spaudžią verslą, bet tik ne lošimo namus

Kaip žinote nuo naujųjų metų įsigaliojo nauji verslui mokesčiai, kurie tikrai nedžiugina verslininkų. Tuo labiau, mažmeninkų. Keičiausia, kad naujoji vyriausybė net nesuabejojo keldama mokesčius ir rėkdama “krizė, biudžeto deficitas, reikia pajamų”. Kalbant apie lošimo namus, kitokia situacija.

Pagal LR lošimo įstatymą lošimo organizatoriai organizuodami loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 5% mokesčio tarifas, rengiant bingo, totalizatorių ir lažybas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 15 % mokesčio tarifas. Seime buvo iškeltas mokesčius didinti 5%, kurie į valstybės biudžetą būtų atnešę papildomų 11 mln. litų. Tačiau pasak kai kurių parlamentarų nuomone “lošimo namus taip pat paveikė krizė, todėl jų užsmaugti neverta”. Susidaro įspūdis, kad kitų pvz statybos, NT sektoriaus krizė visai nepaveikė.

Idomu tai, kad loterija ir lošimai yra skirtingi dalykai. Loterijų rengėjai moka pajamų mokestį  (5%) ir + dar 8 % privalo skirti labdarai ( daugiausia skiriama sportui, žalgiris ir t.t), išviso netgi 13%. Viskas skaičiuojama nuo laimėjimams skirtos sumos. Tuo tarpu lošimo organizatoriai sumoka tik 2% savo apyvartos, – teigia “Olifėja” gen. direktorius. O pastarųjų pajamos smarkiai skiriasi.

Lietuvos lošimo operatorių asociaciją skundžiasi 2008 metais 12 % daugiau sumokėję valstybei. Tai viešindami savo internetiniame puslapyje.

Nuo 2009 m. pradžios įsigalioja nauji lošimų automatų tarifai, kurie žinoma nepatinka organizatoriams. Nereikėtų labai skūstis, nes praeitais metai jie uždirbo beveik 200 mln. litų. Manau, kad tai tik į naudą, nes Lietuvoje keliolika kartų daugiau lošimo namų negų turėtų turėti tokio dydžio valstybė. Gaila, neradau tikslios info.

Bukštavimai, kad va dabar užsidarys nemažai lošimo namų, manau, nieko neverti, nes visi tikri lošėjai ( galintys ir mama pastatyti) eis į kitus lošimo centrus ir neš jiem dar didesnį pelna. Aišku, išliks tik stipriausi tokie kaip Grand Casino, Olympic.

Taigi, statistika rodo, kad loterijos rengėjams ir toliau darosi striuka, tuo tarpu lošėjai sugeba didinti pelnus ir kiekvienais metais tokių “nuostabių” institucijų tik daugėja. Nepaisant to, mūsų gerbiami parlamentarai dėl neaiškių priežasčių gailisi šios rinkos verslininkų suteikdami jiems nekonkurencingas išimtis. Idomų, kas slypi už jų “nekaltų” veidelių. Tikriausiai, kad “tiesa slypi kažkur anapus”

Lito devalvacijos pasekmės Lietuvai

Naujienos apie Baltarusijos rublio 20 % susilpninimą JAV dolerių atžvilgiu paskatino parašyti apie galimas pasekmes devalvavus nacionalinę valiutą Lietuvoje.

Devalvacijos priežastys gali būti infliacija arba (ir) mokėjimo balanso deficitas. Pagrindinis mokėjimo balanso tikslas – parodyti šalies užsienio ekonominių ryšių subalansuotumo lygį.

Per TV -3 kanalą kartą mačiau kaip tikria pora garbių ekonomistų aiškino neva devalvacija gali įvykti tik dėl pačių žmonių t.y nuo “psichologinio effecto”, jei visi gyventojai ims keisti litus į užsienio valiutą. Tai va, mielieji “psichologinio effecto” šalininkai noriu patikslingi, kad pagal Lietuvos įsatymus Lietuvos bankas dengia 100% lt užsienio valiuta. Ir neprarastų savo vertės nors ir visa Lietuva iškeistų nacionalinę valiutą.

Tik va idomų vienas dalykas, kodėl bankininkai taip kalba? Ar tik nebus paskui: “Jūs patys kalti dėl devalvacijos”. Sakykime, patys bankai žino, kad bus devalvuota valiuta. Tokiu atveju jie visus LT keičia į užsienio valiutą ir po devalvacijos vėl atgal į Lt patirdami didelius pelnus.

Įterimus sukelia ir prieš keletą mėnesių viešėjusios Dalios grybauskaitės replikos apie galimą lito nuvetinimą. Tuo tarpu, gyventojų akyse tai sukėlė didžiulių dikusijų ir susirupinimo.

Lito devalvacijos pliusai ir minusai:

1. gyventojams porą kartų pabrangtų importinės prekės
2. gan juntamai nukentėtų dalis spekuliacinių (produkto nesukuriančių) kompanijų, pvz., bankų, investicinių fondų.
3. didelę pridėtinę vertę kuriantiems gamintojams, vykdantiems eksportą, pelningumas ryškiai šokteltų
4. užsieninės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas juntamai šokteltų
5. vietinės žaliavos perdirbėjams, vykdantiems eksportą, pelningumas šokteltų kardinaliai
6. eksporto nevykdantiems gamintojams (įskaitant ir žaliavos perdirbėjus) atsirastų eksporto galimybės, kurios padidintų pelningumą
7. didmeninio importo kompanijose prasidėtų krizė
8. truputį nukentėtų prekybos tinklai
9. įmonėms, vykdančioms veiklą tik Lietuvos ribose (be importo ir eksporto), iš esmės niekas nepasikeistų.
10. juntamai padidėtų žemdirbių pajamos
11. NT bendrovėms ateitų renesansas, dėl padidėjusios NT paklausos iš užsienio (emigrantų, etc.)
12. gan žiauriai nukentėtų tie, kas turi paskolas užsienio valiuta
13. paėmusiems paskolas litais, skaičiai niekuo nepasikeistų
14. eiliniams gyventojams pradėtų gan sparčiai augti atlyginimai
15. iškart išloštų tie, kas turi daug užsienio valiutos

Akivaizdu, kad rašantis blogą žmogus mato daugiau +, tačiau kaip istorija rodo – iš pradžių valiutos devalvavimas būna labai skausmingas ir taip jau yra, kad trumpus, blogus dalykus žmonės pastebi ir įsimena ilgiau.

Norėčiau pabrėžti, kad dauguma analitikų ir spekuliantų forumuose neatmeta lito devalvavimo.  Savo ruožtu kuklias santaupas dėl šventos ramybės laikysiu EUR. O Jūs?

Kinija ir Indija

Indjos ekonomika yra silpnesnė, tačiau Knijos vadovai turėtų labiau jaudintis.

Niūrūs ekonomikos debesys apgaubė viso pasaulio šalis, išskyrus dvi Azijos šalis: Kinija ir Indija. Tai lyg kokios imunitetą turinčios šalys. Idmou tai, kad optimistai tiki, jog būtent recesiojos metu šios dvi šalys bus ekonomios variklis, aprūpinantis apsirgusius. Tačiau būtent dabar atsiranda šiek tiek ir baimės: dėl lėtėjančios viso pasaulio ekonomikos šios dvi milžinės priverstos lėtėti. (Juk didžiają dalį BVP sudaro eksporto pajamos). Nepaisant to, ir dabar Indijos vaikai laikomi labiuasiai nusilpę dėl prastos mitybos.

Pasak The Economist pesimistai linke šiek tiek perdėti. Tai vis dar yra dinamiška pora pasaulio ekonomikoje. Pesimistai tikina, kad abi šalys susiduria su politikos ir ekonomikos sunkumais. Indija iškentė dvigubą imidžo smūgį: ekonomikos smūgis, bei teroristų, kurie praeita mėnesį užpuolė Mumbajų.

Indija dėl Mumbajaus užpuolimo kaltina Pakistano teroristines grūpuotes. To pesekoje 12% sumažėjęs eksportas prie vakarinės sienos. Mumbajus kaip tik ir yravakarinės pakrantės dalyje.

Šalies centrinis perskaičiavęs savo sąmatą nustatatė, kad šiais metais tikimasi 7 – 8% ekonomikos augimo, bet tai optimistinė prognozė. Kitais, 2009 metais, tikimasi 4 – 5 %, žemiausias rodiklis nuo 2002 m.

Kinija šį mėnesį švenčia 30 metų jubiliejų, kai jos ekonomika auga vidutiniškai 9,8%. Kinija ir toliau tikisi panašasu augimo, tačiau statistiniai kalba kitaip. Pastarąjį  mėnesį Kinojos eksportas sumažėjo 2%, palyginus su 2007 m., ir 18% importas. Energijos gamyba sumažėjo 7%. Pasaulio ir kiti bankai tikisi, kad Kinojos BVP augs 7% 2009 m .

Visgi Kinija mūvi kelnes su giliomis kišenėmis, ko negalma pasakyti apie Indiją. Pastaroji turi 8% biudžeto deficitą.

The Economist tvertina, kad visgi Indija turi didelį pranašumą prie Kinija susidūrusia su ekonomikos lėtėjimu. Indija moka ekonominę kainą už demokratiją. Sprendimų priėmimas – sudėtingas procesas. Kinojoje neramumai ir nepasitenkinimas palčiai paplitęs. Kinijos valdžia sprendžia kaip susidoroti su protestais, nors pačios šalies vadovai mano, kad politinė sistema turi atsparumą ir lankstumą.

Apibendrinant The Economist teigia, kad Kinijai vis dar reikia politinės reformos, tačiau kodėl jos reikia – tiksliai nenurodo.