BMS nieko negali padaryti ar tingi užsiimti?

Nutiko toks per skubėjimą dalykas: manęs buvo paprašyta nupirkti lygintuvą akropolyje ir išleisti turimus akropolio pinigus, priėjus prie kasos buvo pasakyta, jog negalima atsiskaityti akropolio pinigais, spontaniškai vistiek nusipirkau, deja.

Po to skambinu moteriai, kuri manęs prašė, tai pasišnekėję nusprendėm, kad nevertėjo už tokią sumą, gal kokios akcijos paieškoti ir panašiai. Nuėjau gražinti prekės, nepriimė. Pasiteisinimas paprastas: neva užpildytas originalus Philips garantinis lapas ir nieko nebegalime padaryti. Labai tuo abejoju. Kažkodėl atrodo, kad tingi pasijudinti. Pasiknaisioniu dar po įstatymus ir lėksiu ryt su vadovu pakalbėti, nes sunku patikėti, jog tai padėtis be išeities.

2009 m. įsidarbinimo galimybės

Universiteto karjeros centras atsiuntė gailą, kuriame išdėstoma darbo rinkos tendencijos, darbo rinkos prognozės ir įsidarbinimo galimybės, kurias dabar pacituosiu.

Didžiausios specialistų įsidarbinimo galimybės 2009 m. yra: pardavimo vadybininkams,
draudimo vadybininkams, rinkotyros specialistams, buhalteriams, gydytojams, bendrosios praktikos
slaugytojams, psichologams, anglų kalbos, chemijos mokytojams, darželio ir lopšelio auklėtojams,
statistikams, inžinieriams programuotojams, siuvimo technologams, maisto produktų ir gėrimų
technologams.
Tuo tarpu mažiausios – teisininkams, elektros inžinieriams, elektronikos inžinieriams, medienos
apdirbimo technologams, lietuvių kalbos mokytojams, kūno kultūros, dailės, pradinio ugdymo
mokytojams, socialiniams darbuotojams, kineziterapeutams, aplinkos apsaugos inžinieriams,
administratoriams.
Didžiausios kvalifikuotų darbininkų įsidarbinimo galimybės 2009 m. yra: pardav÷jams,
vairuotojams ekspeditoriams, tarptautinio krovinių vežimo vairuotojams, barmenai padavėjams,
virėjams, konditeriams, siuvėjams, suvirintojams, automobilių šaltkalviams, šaltkalviams, apsaugos
darbuotojams.
Tuo tarpu mažiausios – staliams, medienos apdirbimo staklininkams, traktorininkams, autobuso
vairuotojams, automobilinio krautuvo vairuotojams, skardininkams, plytų mūrininkams,
radioelektroninės aparatūros ir prietaisų derintojams.

Mano nuomone didelėse bendrovėse labiausiai šiuo metu vertinama darbuotojų kvalifikacija, naujos valdymo, ekonomikos žinios. Tuo tarpu mažose darbdaviai labiau vertina darbuotojų sugebėjimą greitai keistis, prisitaikyti prie pokyčių, greitai ir efektyviai vykdyti užduotis.

Daniel Goleman: LYDERYSTĖ. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą

Nuo ilgiausios pertraukos, kokią tik matė mano blogas per visą egistavimo laiką, vėl rašau postą.

Pabandysim ir vėl pakomentuoti D.Goleman (ir kitų dviejų bendrautorių: R.Boyatzis ir A.Mckee), kurio vieną knygą jau teko perlaužti (Emocinis intelektas). Šį kart vėl Goleman rašo apie tai, tik emocinio intelekto tematika orentuota į organizacijų valdymą, įvairaus rango vadovus.

Pagrindinė mintis, tai jog vadovai išmokstantys emocinio intelekto vadovavimo stiliaus (kiti jau iš prigimties tokie) sugeba komandoje, grupėje įvesti darną, kas autoriaus teigimu yra pats svarbiausias dalykas norint pagerinti tikslų vieningą komandos darbą, neblėstantį komandos entuziazmą ir žinomą, pelną. Autorių teigimu teisingai pritaikius vadovų mokymus ir pritaikius metodiką, komandų nariai (vadovo įtaka) sukurdavo didesnį ribinį pelną nuo 78% iki 390%! Kas žino kiek tame tiesos

Emociškai išprusęs vadovas turėtų palaikyti ryšį su visa komanda, turėtu suprasti kiekvieno interesus ir žinoti bėdas, kad per pietus galėtų paklausti “Petrai, kaip tavo naujas automobilis?”. Vadovas turėtų skatinti kalbėti žmones, ko trūksta, kaip siekti tikslo ir apskritai bendrauti, taip siekiant išvengti komandoje konfliktų ir palaikyti darną komandoje. Pasak autoriaus emocionali komanda turėti jausti kiekvieno kolegos būseną, jį suprasti, palaikyti.Ypač svarbi vadovo emocinė būklė, nes tai labai greitai persiduoda komandai.

Knygos pradžioje autorius pateikia “pratimą”, kurio pagalba galetumėt žengti pirmus žingsnius link emociškai intelektualaus vadovo (bent jau suprasti ką reikia keisti).Labai paprastas, bet mano nuomone gana veiksmingas metodas.

Pirmiausia turėtume sudaryti idealujį “aš” t.y koks norėčiau būti vadovas, kaip noriu kad komanda į mane žiūrėtų, kokie ryšiai su komanda, kaip perteiksiu organizacijos viziją ir t.t

Po to,  vėl taip pačiais kriterijais surašykite koks esu realusis “aš”. Galite paprašyti kolegų, tų pačių pavaldinių, draugų jums padėti, nes kartais mes save kiek kitaip suvokiame, negu atrodome šalia esantiems. Mano stipriosios ir silpnosios savybės.

Trečia, mano mokymosi dienotvarkė: stipriųjų savybių lavinimas ir trūkumų šalinimas. Čia reikėtų susidaryti tokį planelį, kuriame būtų aišku kaip mes stiprinsime savo savybęs, stengsimės įgyti naujų ir žinoma, šalinsime trūkumus.

Ketvirta, belieka tai tik įgyvendinti praktikoje. Reiktų keistį ir mąstymą kai kur, manau.

Knyga išversta ir išleista SEB banko prašymu, tai gal vadovams duodama paskaityti. Kad ir kaip ten būtų, manau reiktų ją paskaityti visiems vadovaujantiems ar besiruošiantiems vadovauti, todėl kad tai nauji stiliai, kurie turėtų būti derinami su pagrindiniais stiliais.

Kurt Illetschko: Franšizė

Knygoje analizuojamas franšizės verslo modelis aprašant jo teikiamus pliusus, minusus, finansinius franšizės aspektus, visas modelio sutartis, franšizės turėtojo ir naudotojo teises, paskolos galimybes, franšizės rūšys, verslo plano sudarymas ir kita. Matosi, jog autorius turi nemažą patirtį, tačiau knygoje stengiasi aptarti viską, bet glaustai.

Kurt šį verslo modelį laiko ateitimi, tačiau pabrėžia, jog tai nėra lengviausias kelias į sėkmę nors ir turint tvirtą užnugarį. Užnugaris, tai franšizės turėtojo mokymai, pagalba startuojant verslui, formuojant personalą, siekiant plėstis (subfranšizė) ir kita. Pasirenkant franšizės turėtoją svarbu nepakliūti į aferisto pinkles, kaip supratau iš autoriaus, jų gana daug. Pagrindinė pinklė, jog susidomėjus neva perspektyviu verslu ir sumokėjus pradinę franšizės įmoką, steigimo išlaidas viskas gali pasirodyti ne taip jau gražu.

Įstrigo ir tai, jog šiame modelyje puikiai pradėti žaidimą gali tik atvira, pasitikinti kitais asmenybė, nes būtent tai yra franšizės pagrindas. Jeigu tu esi linkęs kurti kažką savo, daryti pagal save, būti nepriklausomas (juk tu atsakingas nuo turėtojo), tai šis modelis ne tau. Visų pirmą reikėtų paklausti savęs, ar tikrai aš to noriu?

Pagrindinis autoriaus pataimas norint pasiekti sėkmę šiame versle yra dalyvauti franšizės narių susirinkimuose, nes iš jų galima gauti didžiausios naudos iš kolegų.

Knygą rekomenduočiau paskaityti galvojantiems ar šiaip besidomintiems vienu iš daugelio tinklinių verslo modelių. Nemažai patarimų nuo ko pradėti, kaip pasiruošti einant į susitikimą su franšizės turėtuju ar banku, kokią verslo tipą pasirinkti atsakant į autoriaus pateiktus klausimus.

Patiko austrijos psichologo ir franšizės santykių eksperto pateiktas franšizės E faktorius, apibūdinantis šešias franšizės stadijas.

1) Stadijoje “Džiugu” franšizės teisių naudotojai būna nervingi, susijaudinę ir aptimistiški.

2) “Moku” stadijoje, kuri prasideda maždaug po metų, naudotojai tampa ypač jautrūs mokėjimams, jiem tai atrodo kaip erzinančios išlaidos, suryjančios pelną.

3) Naudotojas, įžengęs į “Esu” stadiją, pradės galvoti, kad sėkmė yra vien jo paties sunkaus darbo ir pastangų vaisius, o franšizės turėtojo indėlis menkinamas.

4) Stadijoje “Laisvas” pasireiškia noras būti laisvam, tad seka franšizės sistemos išbandymas.

5) Kad naudotojas pereitų į kitą – “Regiu” stadiją, tarp franšizės teisių turėtojo ir naudotojo turi įvykti atviras pokalbis, kurio metu abi pusės privalo iškalusyti viena kitą.

6) Nuo “Regiu” stadijos santykiai natųraliai rutuliojasi į “Mudu” stadiją – tai žingsnis link abipusiškai priklausomo mąstymo. Šiame etape franšizės teisių turėtojas pripažįsta, kad sėkmė lengviau lengviau pasiekiama bendradarbiaujan su frnašizės teisės turėtuju, negu priešinantis jam.

Galite pasiieškoti verslo ir  Jūs tarkim Jungtinei karalystėje.

6 keliai išgyventi rinkų avarijoje

Grįžus iš kelionės (Belgija) susimąsčiau kaip buvo galima išvegti žmonėms portfelio kritimo vykstant tokiai pasaulinei situacijai.

Išskyriau štai ką:

1) Niekada neinvestuok pinigų, kurių tau tikria reikia

Užsimant bet kokia investicija, nesvarbu ar tai akcijos, ar NT, ar Forex, ar kita, niekada nereikėtų investuoti viso savo kapitalo t.y investuotina suma neturėtų Jums sudaryti didelių finansinių rūpesčių jos netekus.

2) Niekada nesiskolink pinigų investicijoms

Kad ir kokia gera situacija būtų investicijoms visada išlieka rizika, o tai reiškia, kad nevisada investicija gali padengti palūkanų normą mokamą už paskolą.

3) Pirk ilgam laikotapiui

Istorija rodo, kad panašios rinkų griūtis (gal mažesniu mąstu) vyksta maždaug kas 10 metų (bloiausia, kad visi aukščiausieji nesimoko iš savo klaidų ir naudoja tas pačias priemones įveikti meškas). Žvelgiant į istoriją drįsčiau daryti spėjimą, kad investicijas nusipirkus dabar reikėtų laikyti bent 7 metus, žinoma turint atsitraukimo tašką, planą.

4) Stebėk rinką, bet ne per dažnai

Rinką reikia stebėti, tačiau tikrai neverta kasdien skaityti macro naujienas, financial time ir t.t Nepasakysiu koks investuotojas (gal Soros’as) minęjo, jog irgi to neverta daryti. Daug geriau paskaityti savaitinį economist ir kitas savaitines apžvalgas, kuriose bus įtraukti visi savaitės įvykiai ir jų įtakotas kainos pokytis.

5) Pasikliauk savo galva

Priimant sprendimus tikrai nereikia vadovautis kažkokių ekspertų patarimais (kiekvienas turi savo interesus), galima į juos atkreipti dėmesį, bet tai nereiškia jog jis pataria pirkti, tai aš ir pirksiu. Labai tinka posakis apie bandos jausmą, nė vienas didis, sėkmingas žmogus nesekė bandos jausmu, būtų sekęs – nebūtų toks tapęs.

6) (ne)reikalinga Diversifikacija

Nemažai ekspertų šia tema pataria naudoti diversifikaciją t.y nedėti visų savo kiaušinių į vieną lizdą. Ypač LT analitikai visuose straipsniuose, interviu tik ir mini diversifikaciją, kartais man atrodo, jog nelabai ką ir turi pasakyti (arba nenori). Asmeniškai aš esu už minimalią diversifikaciją, t.y visus kiaušinius dedu į pora, trejetą lizdų, nedaugiau. Jei investuotojas naudoją labai platų diversifikavimą, tikriausiai pats nesupranta ką daro.

Būsimas Lietuvos veidas ir jo galios

Kad ir kaip nebūtų keistą (šioje Marijos žemėje jau niekas nebestebina) JAV piliečiai savo kandidatus į prezidento rinkimus žinojo praktiškai prieš metus, kai mūsų žemelėje prieš porą mėnesių (planuojama, kad prezidento rinkimai vyks gegužio 10 arba 17 d.).  Esu tvirtai įsitikinęs, kad tas pats Arūnas Valinskas tapdamas Seimo pirmininku žinojo savo sekantį žingsnį, kurį neseniai ir patvirtino žiniasklaida.

Kandidatai į prezidentus: Valentinas Mazuronis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Lietuvos valstiečių liaudininkų buvusi vadovė Kazimira Prunskienė, ES komisarė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir verslininkas Jonas Jankauskas, publicistas Vytautas Kundrotas ir kažkoks UFO Vidmantas Sadauskas.

V.Mazuronis ir Č.Jezerskas iš to pačio vežimo – liberalų demokratų partija. Mauzuronio WEB. Trumpai, laikau juos outsaideriais. Prunskienė įdomi kandidatė, tačiau kažin ar bus sėkminga, abejonių kelia nesenei įvykę seimo rinkimai. Grybauskaitė pagal visas apklausas turėtų laimėti neprireikiant antrojo turo, nes tiek Valinskas, tiek kiti kandidatai nemanau, kad pasipriešins. Mininstras pirmininkas jau tikriausiai įsitikino, kad prieš gyvulių bandą nepašoksi, juk kartais norom nenorom išsprūsta, kad ir pats toks esi. Verslininkas J.Jankauskas įdomus kandidatas vien dėl to, kad jis kandidatuoja neatstovaudamas jokiai partijai ir visus reikalingus 20 tūkst. parašų tikisi surinkti iš vidutinių ir smulkiųjų verslininkų. Lietuvoje tikrai sunku įsiskverbti smulkiajam verslui, kaip sąlygų gerinimą nurodo savo kadencijoje kandidtas. Manau, kad būtent tikras verslininkas, o ne kažkoks konsultantas , geriausiai supranta verslininkų padėtį Lietuvoje.  O apie įdomų veikėją V.Sadauskas galite paskaityti čia.

Šiandien ir gerbiamas Nausėda paskelbė apie savo kandidatūrą – nekandidatuos. Nenustebau dėl tokio jo sprendimo, matosi žmogus dirba savo mylimą darbą (ir dirba labai gerai), nesiekia kažkokios šlovės ir politika jo nedomina. Pagarba.

Reikėtų pamąstyti ir apie prezidento galias, jo reikšmę. Reikšmė akivaizdi – Lietuvos veidas tarptautiniu mastu.Pagal LR konstituciją šalyje yra prezidentinis – parlamentinis valdymas, bet labiau jį laikyčiau parlameniniu. Prezidento VETO praktiškai bereikšmis, nes antrą kartą nusiuntus parlamentarams įstatymą jie truputi pataisys ir pagal įstatymus (atrodo) gali tiesiog jo veto teisę atmesti. Ir nors papūsk tu jiems…

Apkalusos rodo, kad šiuose rinkimuose turim aiškią lyderį, tačiau tai dar nereiškia, kad jį išrinkus bus kardinalūs pokyčiai ekonomikoje, bent jau p.Dalia Grybauskaitė supranta ekonomiką, kai tuo tarpu dabartinis šalies vadovas kažkada prisipažino, kad būtent tai – jo silpnoji sritis.

Buffet’as neatsilaikė

Turtingiausias ir labiausiai gerbiamas investuotojas, Warren Buffet, savo ataskaitoje pranešė, kad praeiti 2008 m. buvo blogiausi per 44 metus, nuo tada kada jis įkūrė ir valdo Berkshire Hathaway.

9,6 % (11,5 mlrd. $), tiek krito p.Buffet valdomas kapitalas. 2001 m. krito 6,2%. Pasak jo duoto interviu CNN nuostolį sumažino tai, jog Berkshire turi nemažai VP už kuriuos mokami nemaži dividendai.  Įkūrėjas pripažįsta padaręs kvailų investicijų 2008, viena tokių -  ConocoPhillips didelis akcijų pirkimas, kai naftos kaina buvo pačiame pike ir tai buvo lengva numatyti. Buffet tiki, kad naftos kaina kils daugiau negu 40 -50 usd/barrel.

Kad ir kaip ten bebūtų, p.Buffet investicijų filosofija labiausiai vertinama, jo labiausiai laukiama komentarų ir dažniausiai kaip taisyklė: ką perka Buffet, tą perka ir kiti, ypač naujokai.

Peter Kummer: Nieko nėra neįmanoma (konstruktyvaus mąstymo vadovas)

Ši knygą į rankas pakliuvo studijų reikalais. Nors šiai knygai 12 metų, tačiau reikia pripažinti kad tai pats pagrindas saviugdos mokslo (pozytyvas mąstymo). Tai manau dėl to, kad dabartiniai autoriai Sharma, Carnegio ir kiti labiau linksta į kraštutinumus. Jokiu budu nesakau, jog tai blogai! Knygoje rašome apie tai, kaip mūsų smegenys įtakoja mūsų gyvenimą, kaip mūsų mintys, sukurti vaizdai realizuojasi (arba ne) tikrovėje. Pagrindinė mintis tikriausiai yra tai, jog tiesiausias kelias į trokštamą gyvenimą veda per pasąmonę.

Knygoje daug iš autoriaus gyvenimo pateiktų pavyzdžių, kurie įrodinėja knygos tiesas. Patiko tai, jog yra kocentruota tik į vieną sritį – pozityvų mąstymą.

Bet kokiu atveju knygą rekomenduoju visiems paskaityti. Gera motyvacija

Robin Sharma yra parašęs: “Knygos nemoko mūsų nieko naujo. Knygos padeda išvysti tai, kas slypi tavyje.”

Daniel Goleman: Emocinis intelektas

Knygoje labai daug dėmesio skiriama vaikų auklėjimo, šeimos problemoms nagrinėti. Remiantis šių gyvenimo situacijų pavyzdžiais, moksliniais tyrimais, sakyčiau labai aiškiai ir tvirtai į rodinėja, kad visgi emocinis intelektas (EQ) gyvenime daro didesnę reišmę negu mokykloje ar studijose matuojamas balais IQ. Nemažai nagrinėjama apie vaikų psichologiją, kaip jų charakteriui įtakoja tėvų auklėjimas, bendravimas ir pan. Knygos pagrindinė mintis tikriausiai būtų, tai jog kiekvienas savo pastangomis gali tobulinti savo emocinį intelektą, kurio pasekoje tai padėtų stresinėse situacijose, šeimoje, kolektyve, komandoje ir apskritai, karjeroje, gyvenime.  Nemažai kalbama ir iš medicinos pusės: faktais yrodyta, kad viltis padeda išlipti iš sunkios ligos, dažni pykčio protrūkiai labiausiai kenkia širdžiai (ne mažiau nei intensyvus rūkymas) ir t.t

Prieš imdamas knygą tikėjaus kai ko daugiau. Tikėjau daugiau patarimų kaip lavinti savo emocinį intelektą, kaip jį pritaikyti vadovaujant, dirbant komandoje ir pan. Vietoje to gavau papildomą dozę apie tai, kokią įtaką daro mūsų gyvenime, kaip skirtomi temperamentai. Knygoje iškeliama kaip ir “misija”, kurią autrius skatina mokyklose ir netik vaikus auklėti emocinio intelekto pažangos.

Apibendrinant knygą rekomenduočiau žmonėms norintims daugiau sužinoti apie EQ svarbą gyvenime, šeimoje ir galbūt šiek tiek apie vaikų auklėjimą. Turėtų būti įdomu daugumai, bei psichologija besidomintiems.

Visiems besidomintiems lyderystės tema siūlyčiau paskaityti šio autoriaus knygą “Lyderystė”. Neteko man jos skaityti, bet progai pasitaikius pačiupsiu, nes joje nagrinėjame kaip vadovavimas derinamas su EQ.

Švietimo reforma, studentų stipendijos

Šiaulių universiteto socialinių mokslų fakultetui paskelbus studentus sąrašus, esama padėtis paskatino šiek tiek apie tai pamąstyti garsiai. Tai va, mūsų pirmakursių ekonomistų yra 115 iš jų net 8 gauna stipendijas. Tie aštuoni – laimingieji turintys akademinį vidurkį nemažiau 8,6 balo. O kur kiti? Pasirodo universitetui trūksta lėšų, beto buvo nuspręsta 70% fondo lėšų skirti socialinėms stipendijoms (390 Lt), kurios buvo dar priimtos gerb.p.Kirkilo vyriausybės. O viskas kas liko, taip sakant, dėl Miko. Gaila tų žmonių, kurie taip stengėsi siekdami turėti 8,0 balo vidurkį. Gražiai atrodo ketvirtakursių sąrašai – 9,6 gauna stipendija, o 9,5 ne Ir tai vyksta ir dauguma valstybinių universitetų ar kolegijų, neišimtis ir tokie “prestižiniai” kaip VU.

ŠU 2008 metus baigė su 4,3 mln. litų skola, buvo apkarpyti priedai taip siekiant sutaupyti 300 tūkst. Lt. Taip pat tokioms stipendijoms įtakos turėjo ir 10% sumažėjęs universiteto fondas.

Tačiau gali būti ir blogiau, pavyzdžiui Klaipėdos universiteto studentai pavasario semestrą visai negauna stipendijų. Apskritai šiemetinė mokslo tvarka, “reforma” padidino mokančių studentų skaičių. Studijuojančių tiksliuosius mokslus 8,0 vidurkį turi tik apie 70 – 80 % visų LT studentų. To pasekoje universitetai užsidirba gražaus pelno. “Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė teigia, kad kai kurios aukštosios mokyklos net neprasidėjus semestrui žino kiek studentų mokės už mokslą”, vidurkiai kas met panašūs. “Turime studentų skundų iš kai kurių aukštųjų mokyklų, kurių dabar nenorėčiau įvardyti. Atvirai deklaruojama, kad iš dekanatų gautos nustatytos proporcijos: kiek kokių pažymių turi būti, kad mokykla nebankrutuotų”, – sakė LSAS vadovė.

Reikėtų pasidžiaugti bent jau tuo, kad ateinanti studentų karta jau turės didesnį 36 mln. Lt studentų krepšelį. Mokiniams tai pat skirta daugiau lėšų.  Dabar tikrai apgailėtina, kad taip ilgai lauktą mokslo “reforma” duoda daugiau žalos negu naudos.